Apie finansus vienaip kalba ekonomistai, kitaip taksistai. Vienaip buhalteriai, kitaip programuotojai. Vienaip virėjai, kitaip pardavėjai… Kiekvienai paskolai galima pateikti skirtingų apibūdinimų, įvairių vertinimų. O atsižvelgiant į tai, kad skolina ne viena ir ne dvi įmonės, tampa visiškai aišku, kad… niekas neaišku. Kitaip tariant, daug klausimų, ir atsakymų.

Klausimai keliami ne tik žodžiu. Kiekvienai paskolai reikalingas ir matematinis bagažas. Skiriama ne dešimt ir ne dvidešimt minučių norint išsiaiškinti, kokio dydžio paskola tikrai praverstų, ar finansinės galimybės pakankamos ir t. t. Klausimų kyla ir tiems, kurie skolina. Juk nepakanka nustatyti pirmų į galvą atėjusių palūkanų. O ir kliento mokumą privalu įvertinti, kad viskas vyktų sklandžiai. Būtent sklandumas yra tai, ko tikisi ir paslaugos teikėjas, ir vartotojas.

Ar skaitėte nors vieną straipsnį, kuriame būtų rekomenduojama imti paskolą skubotai? Turbūt ne. Tai nėra kasdienis kelių eurų vertės pirkinys. Kiekvienai paskolai – įvairūs skaičiavimai, kuriuose pasitaiko ir nežinomųjų.

Subjektyvūs ir objektyvūs vertinimai

Žinoma, bent jau iš vartotojų perspektyvos kone automatiškai pereinama prie subjektyvių vertinimų. Užuot bandant šį tą apskaičiuoti, pasitenkinama tokiais vertinimais kaip „visai nieko“, „fainai“, „nieko gero“, „normaliai“ ir pan. Visgi paskolos ėmimas yra atsakingas procesas, kur nepakanka mestelti trumpą frazę ar porą minučių pagalvoti. Prireiks ne vieno matematinio veiksmo, nebus apsieinama be skaičiuotuvo.

Skaičiai

Deja, kartais neskiriama tiek dėmesio, kiek derėtų. Pavyzdžiui, renkantis naują telefoną nestokojama entuziazmo paskaitinėti apžvalgas, palyginti kainas ir t. t. O štai perėjus prie paskolų temos to entuziazmo lieka, tik ne paties tinkamiausio. Kaip suprasti? Štai kaip: vietoje asmeninio biudžeto skaičiavimo džiaugiamasi būsimomis įplaukomis, svarstoma, ką bus galima nuveikti su gautais pinigais. Bet juk pirmiausia svarbu įvertinti esamą finansinę situaciją, apgalvoti tai, kas susiję su pajamomis ir išlaidomis.

Kalbant apie paskolų ypatumus neprošal paminėti, kad tam tikrus aktualius duomenis galima rasti internete. Štai įdomi statistika, kaip per metus (nuo 2016-ųjų rugsėjo iki 2017-ųjų rugsėjo) kito paskolų namų ūkiams palūkanos. 2016-ųjų rugsėjį rodiklis siekė 3,80 proc. 2016-ųjų spalį skaičius sumažėjo iki 3,64. Kiekvieną mėnesį rodikliai kaitaliojosi, didžiausi procentai buvo 2017-ųjų liepą (4,18 proc.). Kaip manote, kokie procentai praėjus metams? Keista, tačiau dinamiškai mažėję ir didėję jie sugrįžo į 3,80 proc. pavidalą.

Pastarieji skaičiai atskleidžia kai ką reikšmingo. Paskolų sektorius nėra atsiliekantis nuo kitų pasaulio dalykų, čia viskas itin dinamiška. Skaičiai nestovi toje pačioje pozicijoje, jie gali mažėti, gali didėti, grįžti į ankstesnius rėmus. Tai tarsi patvirtinimas, kad atsainiai imant paskolą nesunku suklysti. Prisiminkite, ką skelbia šio straipsnio pavadinimas: kiekvienai paskolai – ištisi skaičiavimai. Taip ir yra – skaičiuojama, skaičiuojama, tada vėl skaičiuojama… O vėliau nusprendžiama dar ką nors skaičiuoti.

Liaudies išmintis

Lietuvių liaudies išmintis byloja daug ką… Byloja ir tai, kad prieš kerpant reikėtų devynis kartus pamatuoti. Analogiška ir imant paskolą – devynis kartus skaičiuoji, dešimtą nusprendi.

 

 

 

 

 

Kiekvienai paskolai – ištisi skaičiavimai
Balsuoti